- suporavimas
- suporãvimas sm. (1) 1. refl. → 1 suporuoti 2 (refl.): Kurapkų veisimasis prasideda nuo susiporavimo rš. 2. refl. → 1 suporuoti 3 (refl.): Aš misliju pasakytie tėvui apie mūsų susiporavimą rš. Ar tau Gabrielius netinka? Kaipgi tau rodos tasai susiporavimas? Vaižg. 3. dauginimas, vaisinimas: Paimti suporavimui augalai turėjo nors vieną skirtingą požymį rš. \ poravimas; suporavimas
Dictionary of the Lithuanian Language.